Nuo sklypo pirkimo iki projekto derinimo pradžios praėjo beveik metai. Džiaugėmės turėdami tą laiką. Per jį apšnekėjome abiejų namo vizijas, diskutavome apie tam tikrų patalpų (ne)reikalingumą, kambarių dydžius, namo aukštų kiekį ir išdėstymą sklype. Tad atėję pas architektą daugmaž žinojome ko norime.
Planuose buvo kai kurių kambarių dizainas. Paklausėme draugų patarimo ir su dizainere pradėjome bendrauti dar projekto stadijoje. Dar vienas protingas žingsnis. Kai namas dar yra popieriuje, dizainerė lengvai pastumdė kai kurias sienas, perplanavo erdves. Tokių būdu buvo išnaudotas kiekvienas namo kv. m. Neliko nereikalingų koridorių kampų. Dizainere likom labai patenkinti, dirbo profesionaliai, išklausė mūsų pageidavimus, nesiūlė super prabangių sprendimų.
Konstruktorius nėra būtinas leidimui statyti gauti, tačiau pasitarę nusprendėme išleisti papildomus litus, bet turėti visų mazgų ir detalių konstrukcijas. Tiesiog turėjimas naudos neduoda, nauda atsiranda tokiais atvejais kada nėra aišku kaip daryti ir kiekvienas 'ekspertas' pradeda siūlyti savo nuomonę arba atkalbinėja apskritai, ypač jei įžvelgia bent kažkiek sudetingesnį sprendimą nei standartiškai. Sprendimas pas mus iš esmės nesudėtingas, tačiau pamatų ir stogo mazgai įdomūs. Statant standartiškai, jei taip galima pavadinti, dviejų aukštų, polinių pamatų namuką konstrukcijų projekto nedaryčiau.
Taigi kokia bus mūsų gryčia? Gan greitai apsisprendėme daryti vieno aukšto namą. Pinigų prasme atrodė, kad išeis panašiai kaip dviejų. Jei vieno aukšto name didesnis pamatų ir stogo plotas, tai 2-jų a. reikia laiptų ir perdangos plokštės. Iš tikrųjų vieno aukšto namas išeis brangiau, bet vis vien neatsisakėm šios idėjos. Nenorime laipioti laiptais kaskart pamiršus kažką miegamajame, o ir sklypo plotas leidžia šiek tiek išsipliesti.
Ilga istorija, kol apsisprendėm iš ko statysim. Pirminis planas buvo karkasinis. Nemažai pasiskaitėm, netikim "ekspertų" nuomone, kad namą nupus, bus šalta ir t.t. Visa Skandinavija gyvena karkasiniuose namuose ir vargo neturi. Tačiau susidūrėm su dviem problemomis.
Pirmą, karkasinukas tikrai gali būti labai šiltas namas, jei padarytas kokybiškai. Vat čia ir bėda. Jei kažkur dengiant difuzine plėvele bus skylė, problemų turėsim nemažai. Gerų specialistų Lietuvoje trūksta dėl namų nepopuliarumo, o kas gali padaryti kokybiškai, kainuoja nemažai.
Kita priežastis - aplinkinių žmonių nuomonė. Ne, nepasidavėm jų įkalbinėjimams, kad namą nupus, sudegs ir pan. Tiesiog stengiamės mąstyti šiek tiek kitaip. Gyvenimas ilgas, ir gal kada norėsim parduoti namą. Jei dabar didžioji dauguma žmonių nusistatę prieš karkasinius, tai automatiškai sumažėja potencialių pirkėjų kiekis, kas pardavimo atvejų nėra gerai. Taigi, galutinis sprendimas buvo priimtas statyti mūrinį namą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą