Elektros įvadas

Kaip žinia elektros reikia gan ankstyvoje statybų stadijoje. Todėl rūpintis ja pradėjome iš karto.

Pradinė situacija buvo tokia: Ant mūsų sklypo servituto zonos jau stovi Lesto dėžute su elektros įvadais 3 namams. Kaimynas jau seniausiai prisijungė ir gyvena vargo nematęs.

Taigi, mūsų darbų seka tokia. Pastatėme laikiną savo el .dėžę su įvairiomis rozetėmis. Nuo jos pravestas kabelis į Lesto dėžę. Atlikome varžų matavimą ir su juo nukeliavome į Energetikos inspekciją prieš tai sumokėjus tam tikrą mokestį.

Gavę iš Energetikos inspekcijos pažymą ir sulaukę statybų leidimo nulėkėme į Lesto tikėdamiesi per savaitę gauti elektrą (juk viskas jau paruošta, belieka prijungti ir pastatyti skaitiklį).

Ne viskas taip greit daroma. Lesto paruošia mums įrengimo sutartį, sumokame jiems pinigus. Nuo pinigų gavimo dienos jie turi 45 (!!!) kalendorines dienas atlikti darbus per trečios šalies rangovą, parengiamas nuosavybės ribų aktas. Iš kitos pusės, tam tikrais atvejais tų darbų gali būti nemažų. Tokį žiauriai ilgą terminą lemia ir tai, kad mūsų kaimynas jau gyvena ir naudojasi elektra ir lesto turi raštiškai prieš 10 dienų įspėti jį apie laikinus elektros atjungimus. Tikimės, kad lesto greitai susigriebs, kad faktiškai rangovui nieko naujo įrenginėti nereikia ir galėsime pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tik po jos pasirašymo elektra bus pajungta mūsų sklype. O kol kas reikia džiaugtis, kad kaimynas jau turi elektrą ir galime "pasiskolinti" iš jo poreikiui atsiradus.

Statybų leidimas

Ką gi yra gerų naujienų, pagaliau gavome statybų leidimą. Užtruko nei daug, nei mažai, apie 2 mėn. Šiokių tokių kabinėjimųsi iš savivaldybės pusės buvo, bet pagrindę ką surado, tai klaidos, kurias reikėjo taisyti.

Džiaugiamės nauju popieriuku ir galim ramiai sau tęsti statybas - esam legalūs statytojai.

Daug nedelsiant - kasam

Daug nedelsiant, po pamatų ašių nužymėjimo, sprendimo priėmimo kokį cokolio aukštį daryti, išsikasėm griovius pamatų juostai (pamatas bus juostinis su pagalve, skirtingo pločio skirtingose vietose pagal konstruktoriaus projektą). Tiksliau ekskavatorius kasė, patiko ekskavatorininkas, sąžiningai dirbo, kai ką pasiūlė kur matė, kad nebus gerai, kad mažiau kastuvu reikėtų - rekomenduojam jei reikės aplink Lentvarį. Vienas geras draugas pasiūlė juostos formas nužymėti kreida, daug paprasčiau suprast kaip kasti nei rodyt ar aiškint, o suprast yra ką, pamatas kaip mažytis labirintas:

Štai kas gavos:

 Dar vienas naujas mūsų pažįstamas:

Kol ekskavatorininkas kasė pastatėm vieną svarbiausių pastatų - tualetą :)

Matuojam, skaičiuojam

Nustūmus viršutinį sluoksnį išsikvietėm geodezininką, kuris sužymėjo namo vidinius kampus, tuo pačiu pasitikrinom ir sklypo ribas žyminčius koliukus. Turėdami tikslius taškus pratęsėme pamatų žymėjimą. Pirmą dieną tryse skaičiavom, matavom ir pažymėjom visą pamatą. Antrą dieną jau tik dviese matavom cokolio aukštį.

Sklypo reljefas žemėja link sklypo galo. Šalia yra kaimynas, kuri šiek tiek pakėlė ir išlygino savąjį, tad stengėmės prisirišti prie jo aukščių.

Pirmas žingsnis visada sunkiausias

Ilgai ruošėmės pirmam žingsniui, daug skaičiavom, nemažai diskutavom.

Visgi išdrįsom ir po ilgų mąstymų, svarstymų ir projektų darymų ir dar negavus statybos leidimo pradėjom pirmuosius žingsnius, nustūmėm augalinį sluoksnį.

Kažkam šis manevras nepatiko tai atėjo aiškintis.

Projektas. Dizainas. Konstrukcijos

Nuo sklypo pirkimo iki projekto derinimo pradžios praėjo beveik metai. Džiaugėmės turėdami tą laiką. Per jį apšnekėjome abiejų namo vizijas, diskutavome apie tam tikrų patalpų (ne)reikalingumą, kambarių dydžius, namo aukštų kiekį ir išdėstymą sklype. Tad atėję pas architektą daugmaž žinojome ko norime.

Planuose buvo kai kurių kambarių dizainas. Paklausėme draugų patarimo ir su dizainere pradėjome bendrauti dar projekto stadijoje. Dar vienas protingas žingsnis. Kai namas dar yra popieriuje, dizainerė lengvai pastumdė kai kurias sienas, perplanavo erdves. Tokių būdu buvo išnaudotas kiekvienas namo kv. m. Neliko nereikalingų koridorių kampų. Dizainere likom labai patenkinti, dirbo profesionaliai, išklausė mūsų pageidavimus, nesiūlė super prabangių sprendimų.

Konstruktorius nėra būtinas leidimui statyti gauti, tačiau pasitarę nusprendėme išleisti papildomus litus, bet turėti visų mazgų ir detalių konstrukcijas. Tiesiog turėjimas naudos neduoda, nauda atsiranda tokiais atvejais kada nėra aišku kaip daryti ir kiekvienas 'ekspertas' pradeda siūlyti savo nuomonę arba atkalbinėja apskritai, ypač jei įžvelgia bent kažkiek sudetingesnį sprendimą nei standartiškai. Sprendimas pas mus iš esmės nesudėtingas, tačiau pamatų ir stogo mazgai įdomūs. Statant standartiškai, jei taip galima pavadinti, dviejų aukštų, polinių pamatų namuką konstrukcijų projekto nedaryčiau.

Taigi kokia bus mūsų gryčia? Gan greitai apsisprendėme daryti vieno aukšto namą. Pinigų prasme atrodė, kad išeis panašiai kaip dviejų. Jei vieno aukšto name didesnis pamatų ir stogo plotas, tai 2-jų a. reikia laiptų ir perdangos plokštės. Iš tikrųjų vieno aukšto namas išeis brangiau, bet vis vien neatsisakėm šios idėjos. Nenorime laipioti laiptais kaskart pamiršus kažką miegamajame, o ir sklypo plotas leidžia šiek tiek išsipliesti.

Ilga istorija, kol apsisprendėm iš ko statysim. Pirminis planas buvo karkasinis. Nemažai pasiskaitėm, netikim "ekspertų" nuomone, kad namą nupus, bus šalta ir t.t. Visa Skandinavija gyvena karkasiniuose namuose ir vargo neturi. Tačiau susidūrėm su dviem problemomis.

Pirmą, karkasinukas tikrai gali būti labai šiltas namas, jei padarytas kokybiškai. Vat čia ir bėda. Jei kažkur dengiant difuzine plėvele bus skylė, problemų turėsim nemažai. Gerų specialistų Lietuvoje trūksta dėl namų nepopuliarumo, o kas gali padaryti kokybiškai, kainuoja nemažai.

Kita priežastis - aplinkinių žmonių nuomonė. Ne, nepasidavėm jų įkalbinėjimams, kad namą nupus, sudegs ir pan. Tiesiog stengiamės mąstyti šiek tiek kitaip. Gyvenimas ilgas, ir gal kada norėsim parduoti namą. Jei dabar didžioji dauguma žmonių nusistatę prieš karkasinius, tai automatiškai sumažėja potencialių pirkėjų kiekis, kas pardavimo atvejų nėra gerai. Taigi, galutinis sprendimas buvo priimtas statyti mūrinį namą.

Pradžia

Istorija prasidėjo prieš gerus 2 metus. Vieną dieną sugalvojome, kad reikia mums savo lizdo. Pasitarę, apgalvoję visokius variantus, nusprendėme statytis namą.  O ko reikia namui? Be abejo sklypo. Čia ir prasidėjo mūsų istorija.

Keliami buvo keli reikalavimai:

1. Finansinis. Nusistatėm už kiek galim sau leisti nusipirkti sklypą ir laikėmės tos sumos.
2. Dydis. Nenorėjom sodo sklypo dydžio. Erdvė yra svarbi .
3. Kaimynų (ne)buvimas. Esam labiau miestiečiai, tad bendravimo ir saugumo prasmę nenorėjome gyventi vienkiemyje.
4. Privažiavimas. Privažiavimas neprivalėjo būti asfaltuotas, tačiau kad tai būtų ne mūsų vienų naudojamas kelias. Kažkaip nesinorėjo žiemą kas rytą galvoti, kaip išvažiuoti į darbą, jei visą naktį snigo.
5. Atstumas nuo miesto. Kadangi dirbam Vilniuje, tai kuro klausimas svarbus. Be abejo, priimdami nuosavo namo idėją suprantame, kad atstumas nebus 5 km iki darbo, tačiau 30 km nebuvo mums tinkamas variantas.
6. Visuomeninio transporto galimybės. Kaip tik prieš mums pradedant aktyvią sklypo paiešką sugedo abi mūsų mašinos. Taip jau pasitaikė. Mieste tai nesukėlė problemų (tik laikinus nepatogumus), bet davė mintį, kad toks scenarijus gali būti ir gyvenant užmiestyje. Tokių būdų ieškojome vietos, kur  autobusai/ mikroautobusai nėra retenybė.

Daug reikalavimų, tačiau jie išplaukia vienas iš kito ir yra susiję. Taigi nustatę kas mums svarbu pradėjome paieškas. Užtrukome maždaug 3 mėnesius. Išvažinėjome nemažai vietų, pašnekėjome su įvairiais pardavėjais, kaip adekvačiais, taip ir toliau gyvenančiais NT burbulo laikais. Galų gale suradom sau tinkančią vietą ir pradėjome derybas. 

Taigi sutarę su pardavėju mums ir jam tinkamą kainą nuėjome pas notarą ir pasirašėme pirkimo-pardavimo sutartį. Taip mes patapom žemvaldžiais :-)