Kaminas

Po sėkmingų sienų mūro darbų prasidėjo ne ypač sėkmingi stogo darbai (apie tai vėliau). Ir be abejo iškilo kamino klausimas.

Pradėjomo rinktis kamino gamintoją. Visi žino Schiedel, tačiau kainos prasme norėjome šiek tiek pigesnio. Tad mūsų akis patraukė skandinavų gamintojas Icopal. Tarp daugybės gaminių pasirinkome Icopal Wulkan CI-eko su ventiliacija kaminą.

Bet darbus pradėjome, be abejo, nuo pamato. Jau esančiame žvyre buvo iškasta apie metro gylio duobė, kuri išbetonuota, dėjom ir armatūros ir akmenų, plius išliejom kiek reikia iki numatomų grindų lygio. Visas šitas tūris užpiltas betonu.

Atvežto kamino "paketą" sudarė visos reikalingos sistemai sumontuoti dalis. Taip yra ir instrukcija, kuri yra super aiški ir net nėra klausimų, ką ir kaip daryti toliau.

Taigi pagal instrukcija pirmas blokelis užpilamas betonų pilnai, ką mes sėkmingai ir padarėme.

Toliau montuojame indą kondensatui surinkti. Blokelyje išpjaunam angą, prie kurios bus tvirtinamos ventiliacinės grotelės.

Klijų pagalba priklijuojame patikros trišakį (blokeliuose vėl išpjaunamos angos). Po trišakio į blokelio vidų pradedame dėti vatą. Taip pasinaudodami instrukciją sumontuojame visą kaminą.

Kadangi kamino sistema yra su ventiliacija, mūrydami blokelius buvo lengva įmesti mūro mišinio į angą. Tam išvengti sumeistravome šabloną mūrijimui (kaip tai vadina Schiedel):

Tiesa, dešinysis taip ir nebuvo panaudotas, nes visą laiką viduje jau buvo įdėta vata ir dūmtakio vamzdžiai.

Po dviejų dienų darbo toks rezultatas

Pastačius kaminą, reikia jį pritvirtinti prie gegnių. Pasinaudojame viskuo, ką turėjome, + įrankiai, sumeistravome laikiklį.

Prie metalinių kampinių buvo privirinta armatūra taip, kad plotis būtų lygus kamino pločiui. Taip pat privirinom poveržles ir kitas pan. dalis, kad galėtume panaudoti sujungimui šonuose.

Vėliau dar buvo privirintos kitos stačios dalys, kurios buvo prikaltos prie gegnių. Kaip rezultatas - viršutinė kamino dalis yra sulaikoma iš keturių pusių ir taip pat pritvirtinta prie gegnių. Tai panašus į Schiedel siūlomą laikiklį, tik daug pigesnis.

SCHIEDEL nuotrauka

Mūsų darbo rezultatas

Be abejo, darbai prie kamino nesibaigia. Tad bus daugiau įrašų.

Tęsiam darbus. Sienos - pabaigtos

Dar per savaitę pabaigėm sienas, viskas praėjo pakankamai sklandžiai. Dabas įsitikinau, kad kai projektas nekartotnis arba nestandartinis, tai konstrukcijų projekto turėjimas labai pasiteisino. Šiandien sudėjome sijas, jas privirinom prie pagalvėse įlietų įdėtinių detalių, siūles nudažėm užmūrijom sijų ertmes ir likučius.

Standartinis kampas prieš:

Po:

Įdėtinių detalių schema:

Kiti kampai:

Tęsiam darbus. Sienos. 2

Sienos kyla vis aukščiau, progresas džiugina. Sienos ir stogas yra pačios maloniausios satybos dalys, nes labai greitai matosi rezultatas ir jau susiformuoja viso namo kontūrai.
Vaizdas kalba geriau už žodžius taigi:
Viena vidinę nešančią sieną nutarėm mūryti iš silikatinių pl.

 Čia matosi pratempti šniureliai aukščiams sugaudyti. Senas geras būdas, niekad nepaves, ypač tokiose situacijose.

 Šitoje vietoje gavosi ištisinė sarama, karkasai sujungti į visumą per armatūras.

Taip pat gruntavau metalines sijas ir įdėtines detales ant kurių gula sijos, pirmiausia ištepiau rūdžių surišėju, o po to gruntu.

Standartinis kampas prieš ir po pusantros savaitės darbų:

Prieš

Po

Tęsiam darbus. Sienos.

Kaip ilgai užtruko pavasariui pasirodyti šiais metais, taip ir mums užtruko pradėti šių metų darbus. Po ilgų diskusijų kuo mūryti namą ir netrumpų mūrininkų paieškų darbai pagaliau prasidėjo.

Galų gale nusprendėm mūryti keraminiais blokeliais. Prieš savaitę jau buvo atvežti visi sienoms reikalingi blokeliai ir plytos.

Vienas pagrindinių klausimų prieš pradedant mūryti buvo vandens nebuvimas. Gręžinio, be abejo, dar neturim, o didėlį kiekį vandens neprivežiosi. Kaimynas patarė iškasti šulinį. Susimetę su gretimai planuojančiu statyti kitu kaimynu, ant sklypų ribos iškasėm šulinką.

Sprendimas tikrai neblogas, tačiau teko dar ir jo valymu užsiimti. Po kasimo buvo prisikaupė daug dumblo. Kaip bebūtų šulinys jau yra ir švarus, tad vandens klausimas išspręstas.

Pirmadienį prasidėjo darbai. Statybininkai kolkas džiūgina savo greičiu ir kokybe. Surado šiek tiek broko mūsų padarytuose pamatuose, tačiau viskas taisoma ir problemų nekelia. Po vienos savaitės jau priartėjom prie sąramų, kurias liesim vietoje. Klojiniai jiems bus daromi kitą savaitę.

Na ir prieš ir po nuotraukos:

Prieš

Po

Pamato užkasimas

Šito momento laukėm nuo pat darbų pradžios. Reikalo esmė - rasti gera vežėją, radom neblogą. Pasirodo mūsų tolimas kaimynas kaip tik užsiima tokiais darbais, tai jis mums ir smelio pamato užpylimui privežė ir ekskavatoriaus paslaugą suteike.

Viskas pakankamai paprasta, žemės buvo vežamos ir tuo pačiu metu ekskavatorininkas su semtuvu semė ir pylė į vidų. Darbas reikalauja koncentracijos, mažiausiai ko norisi tai, kad per skubėjimą nudaužytų kampus.

Viskas praėjo pakankamai sklandžiai, atvežtą smelį pylėm į vidų, vietinį gruntą - priemolį su žvyru - iš išorės. Hidroizoliacija pasirodė puikiai - atlaikė vieną kitą netyčia nuvirtusį akmenį. Darbams einant į pabaigą ryškėjo namo kontūro vaizdas sklypo peizaže, išties smagu.

uždengta pamato duobė

Pamato grunto vežėjas Vidas pasiūlė darbininką, kuris su kastuvu lygino viską viduje, darbas vyko išties produktyviai.

Taip pat Vidas nurodė iš kur labai pigiai galima atsivežti grunto sklypo pakilimui, tai mes nepraleidom progos ir prisivežėm grunto, pavasarį reikės išlyginti. Toje zonoje, kur pylėm atvežtinį gruntą, nuėmėm viršutinį juodžemio sluoksnį, kurį grąžinsime ant atvežtinio grunto, viska lygindami.

Nerealiai pasisekė su orais. Paskutiniai darbai vyko kartu su pirmu sniegu (pirmos gruodžio dienos). Taigi labai dėkojame gamtai, kad žiema neatėjo anksčiau ir leido mums užbaigti visus suplanuotus darbus.

Na, pamatai paruošti žiemojimui. Laukiam pavasario ir naujų darbų.

Tradiciškai nuotraukos prieš ir po, tik šį kartą su didesniu laiko skirtumu. Nuotraukos darytos visiškai iš to pačio taško.

liepos 31 d.

nuėmus augalinį sluoksnį

gruodžio 5 d., pamatai paruošti žiemai

O kol kas visus su praėjusiom Kalėdom ir laimingų Naujųjų metų, tegu visos svajonės pildosi ir planai būtų įgyvendinti!

vilnius.lt nuotrauka

Pamato apšiltinimas

Nors praėjo nemažai laiko nuo paskutinio įrašo, vis tik darbai nestovėjo vietoje. Tiesiog po visų išnaudotų savaitgalių norėjosi šiek tiek atsipusti ir pamiršti statybas bent trumpam.

Taigi pamatai jau paruošti žiemojimui, bet apie viską po truputį. Po pamato užpilimo leidom sau pailsėti porą savaičių, tačiau artėjanti žiema gąsdino ir teko imtis kito žingsnio -  šiltinimo.

Šiltinti pamatus nuspręsta tik išorėje, garažas neapšiltinamas. Šiltinama polistiroliu EPS100, 10 cm storiu ir tik 1 m nuo pamato pado. Likusi dalis bus šiltinama vėliau, 15-20 cm storiu. Ieškojom polistirolio per kelias vietas. Nuostabą sukėlė kainų skirtumas. Pigiausia rasta vieta neatitiko mūsų galimybių: reikėjo pasiimti patiems ir tik darbo dieną. Kadangi sandeliuoti nėra kur, buvo nuspręsta pasiimti vis tik brangesnį, bet patogesnį variantą.

Taigi vieną šeštadienio rytą, išsinuomavę priekabą, nusipirkom 7 kub.m plostirolio. Užbėgant įvykiams už akių - paskaičiuotas kiekis buvo labai tikslus, liko tik pusė vieno lapo. Prie polistirolio dar nusipirkom klijų ir kaisčių. Klijai pirkti pigiausi kokius pavyko greitai rasti po 18 Lt. Išnaudojom apie 15 flakonų. Reali išeiga gavosi vos ne du kartus didesnė nei parašyta ant flakono. Gal su Ceresit išeiga ir būtų buvusi mažesnė, tačiau galutinis rezultatas pinigų prasme būtų panašus.

Su klijais dirbti paprasta, svarbu klijuoti 5-10 min tarpe užpurškus klijus ant polistirolio. Jei paskubesi klijai dar gali nespėti išsipusti ir atitraukti polistirolio plokštę nuo sienos, jei palaukiama per ilgai klijai gali sukietėti. Pasinaudojom pardavėjo patarimu ir purškėm klijus vertikaliai - jei kartais susidarys kondensatas, tai jis gales nubėgti žemyn, horizantaliu klijavimu atveju - vanduo gali kauptis.

 

Kaiščiai pirkti su metaliniu vinimi, turbūt būtų tikę ir su plastikiniu su sąlyga, kad skylės išvalomos preciziškai, nes metalinius vinis ir taip buvo sunku kalti.

Hidroizoliacinė membrana - skirta apsaugoti pamatą nuo gruntiniu vandenu, mūsų buvo pasirinkta vokiška Guta Beta. Pasirinkimas tikrai geras, nes teko liesti pora lenkišku tai mūsiškė gerokai storesnė ir standesnė,  o po sulenkimu deformacijos žymių praktiškai nelieka, tai rodo jos kokybę.

Membraną tvirtinom su mediniais pagalukais ir varžtais jos viršuje. Apačia kabo laisvai. Vėliau, kai jau užkasinėjome, membraną buvo prispausta žemėmis, o pagaliai bus nuimti, kai ir žemės bus daugiau.